Santrauka:
..........................................
Aš ta drebulė, kuri drebėjo,
Kuri medžiais pavertė brolius,
Kurios tėvas kraujo puta virto,
O motulė iš sielvarto, -
Vaikus apkabinusi iki šiolei siūbuoja...
Tai aš tas karklas,
Svyrantis pakelėj tik
Vaikelius mielus barstantis...
Tai aš ta,- kuri rūstybėje
Akmeniu širdis paverčianti,
Kaip galybė vandenų,
Likimus krantų nepasiekti pasmerkusi...
----------------------------------------------------
Iš širdgėlos smiltimi virstu,
Vėjų pustoma.
Šaly, kur miražai klaidina, ieškančius - žudo...
Aš ta smiltis, kuri užmarštin
Skandina savo ir tavo gyvenimus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-16 22:46:57
Taip gražiai eilėmis išlietas sielvartas....... su širdgėla ir jausmais
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-08-16 22:12:08
Tam ir Laumelė :-) Gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-15 14:59:50
Na, paprieštaraučiau dėl pasikartojimų. Tai sustiprina, pabrėžia mintį... Taip, gražus eilius. Laumelė gali pavirsti bet kuo ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-15 11:37:51
Puikiai išjausta savigrauža.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-15 09:00:49
Puikiai išjaustas, tik su dideliais priekaištais sau... bet man patiko :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-15 08:38:13
Įdomi saviplaka. Vienam žmogui ar ne per daug? Privertė susimąstyti. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-15 06:34:44
Visa tai tikra, tik kiek tame Tavo kaltės?
Gražus įvaizdis:"Aš ta smiltis, kuri užmarštin\Skandina savo ir tavo gyvenimus.