Aš ta drebulė, kuri drebėjo,
Kuri medžiais pavertė brolius,
Kurios tėvas kraujo puta virto,
O motulė iš sielvarto, -
Vaikus apkabinusi iki šiolei siūbuoja...
Tai aš tas karklas,
Svyrantis pakelėj tik
Vaikelius mielus barstantis...
Tai aš ta,- kuri rūstybėje
Akmeniu širdis paverčianti,
Kaip galybė vandenų,
Likimus  krantų nepasiekti pasmerkusi...
----------------------------------------------------
Iš širdgėlos smiltimi virstu,
Vėjų pustoma.
Šaly, kur miražai klaidina, ieškančius - žudo...
Aš ta smiltis, kuri užmarštin
Skandina savo ir tavo gyvenimus...