ak ne man nereikia rytų
kai rasa taip kojas nugirdo
pasiliki nors dalį krantų
nuo kurių kartą šimtą dainų
įsiklausęs mėnulis išgirdo
ak nereikia man upės dugne
saujos žvirgždo ir kriauklės vienos
obuolių rugpjūčio delne
ir nereikia sapnų kur traukte
iš tavęs išsitraukė rugienos
man paliki tik naktį tik ją
kurioje net ramybė prigers
sidabriniam pievos veide
padalinę į skausmą mane
šimtas laumių lig dugno išgers
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-08-14 01:34:38
...ir nereikia sapnų kur traukte iš tavęs išsitraukė ražienos...
labai gražu.
Sveika atvykus į ŽŽ
Anonimas
Sukurta: 2010-08-13 01:33:00
sklandžiai...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-12 16:11:19
Yra originalesnių blykstelėjimų. Matau, kad ieškote sąskambių, bet darykite tai atidžiau - derinkite skirtingas kalbos dalis.
Sveiki atvykę į ŽŽ.
Sėkmės!
Vartotojas (-a): Ūdra
Sukurta: 2010-08-12 15:02:12
durno :DDDDDDDDDDD velnias, atsiprasau, cia turejo buti lyrine pabaiga, o taip juokingai isejo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-12 14:13:52
Manau, jog tai tiesiog žiopla klaida, turėtų būti /dugno/. Man labai patiko. Ir ne todėl, kad pirmas autorės kūrinys, bent jau mūsų saite (sveika atvykusi :) ), bet išties geras darbas. Vaizdingas, sklandus, dėčiau jį į lyriką.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-12 13:30:18
Visai neblogai, tik paskutinė eilutė, va čia pro šalį su dumeliu.