ak ne man nereikia rytų
kai rasa taip kojas nugirdo
pasiliki nors dalį krantų
nuo kurių kartą šimtą dainų
įsiklausęs mėnulis išgirdo

ak nereikia man upės dugne
saujos žvirgždo ir kriauklės vienos
obuolių rugpjūčio delne
ir nereikia sapnų kur traukte
iš tavęs išsitraukė rugienos

man paliki tik naktį tik ją
kurioje net ramybė prigers
sidabriniam pievos veide
padalinę į skausmą mane
šimtas laumių lig dugno išgers