Santrauka:
Patį aiškiausią vidudienį debesis
Lėtai parausdamas už horizonto...
Patį aiškiausią vidudienį debesis,
Lėtai parausdamas už horizonto,
O tau atrodo taip toli
Blausiu ir negeru žvilgsniu jis žiūri.
Tylu. Tik prieblandos švieselėj
Matytis nuo karščio augalai išlepę.
Ir vabalas čia skraido su dūdele,
Paukštelio pamėgdžiodamas giesmelę.
Bet tu tik džiaukis saule ir ramybe.
Nežiūrėk, kad baukščiai,
Kaip pilnėjančioje minioj
Debesys susikaupė virš girios.
Ateis audra ir pievose gėlių nebematysi,
Ir pauštelių giesmių nebegirdėsi,
Ir seksi akimis, kaip debesys audros
Nuslinks tolyn, kaip nykstantys šešėliai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-08-13 12:44:34
nesupratau šįkart Deimantės komentarų.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-12 16:19:12
Į miniatiūrą siūlyčiau perdaryti.
PO taško ir po kablelio paliekame tarpą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-12 00:09:28
Gal ir gamtos aprašymas, bet galimos ir kitos interpretacijos. Manding, tai ir yra autorės siekis. Žinot kas įdomu? Ogi tai, jog kai kur eilės tebūna tik sunkiai suvokiamų išsireiškimų rinkinys ir ten ne tik pagrindinę minti, bet ir atskirus sakinius suvokti beveik neįmanoma. Bet, nepaisant to, daug kas jas giria ir tariasi supratę viską. Čia pasakyta paprastom frazėm, o mintis - kaip kas supras... Bet nesuprato :( Ar nenorėjo?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-11 22:47:29
Gražus gamtos aprašymas, gal kiek plačiau ir į prozą? Gausis įdomiai, daugiau galima pasakyti, paįvairinti.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-11 20:43:07
toks gamtos aprašinėjimas, čia poezijos nėėėėė