gyvenimas beprotiška kalnų griūtis
bet aš bučiuoju tavo miegančias krūtis
prie tavo kūno kvepiančio medum ir pienu
geidžiu priglusti aš kas dieną
juodoj tavų akių gelmėj paskęsti
vienintelę ir paslaptingą naktį
paskui išeiti nežinios keliu
išbartas tavo žvilgsnių nebylių
kai rytas tamsą padalys per pusę
aš nuo tavęs toli jau būsiu
mane vėl pasitiks diena gaiži
tu tebuvai tik vizija graži
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-08-11 11:22:53
šiaip sau
Anonimas
Sukurta: 2010-08-11 09:43:02
Ranka įgudusi, tik gal polėkio ar šviežumo pritrūksta.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-11 08:48:20
Taip, patvirtinu Laumelei, nuo vizijos viskas ir prasideda.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-11 08:35:46
nuo vizijos viskas ir prasideda :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-08-11 07:07:04
saldžiai :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-11 05:44:29
...meilė akimirkos trapume...svaiginančiai žavu...