Skrido paukštis per temstantį dangų
Lyg anglis iš atvėsusios krosnies,
Paskui jį neganda nusirangė
Juodame debesy suliepsnoti.
Talžė kirčiai įkaitusią žemę,
Nesirinko perkūnas kur spirti,
Laužė pušį išlakią ir žalią
Siuntė ąžuolui mirtiną kirtį.
Lūžo liepa ką tik nužydėjus,
Lūžo eglės aukščiausios viršūnė,
Bloškė, nešė ją tūkstantis vėjų,
Kaip ištrūkę į laisvę siaubūnai.
Degė žemė ir debesys degė,
Ritos griausmas nuo krašto lig krašto,
Ne lietum, o liūtim sodą plakė,
Klojo žolę nulūžusios šakos.
.................................................
Vėl diena, vėl saulėta padangė,
Tiktai paukštis nerimsta, vis klykia,
Savo lizdo miške nesuranda,
Be viršūnės jo eglė palikus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-08-09 18:20:25
Puikiai pavyko tą siautulingą stichiją perteikti. Ties tuo pasikartojimu "lūžo" sutinku su spilgute, reiktų tą vietelę kažkaip kitaip sudėliot. O šiaip ta emocija išlaikyta- pakilimas ir lengvas rytmetys..su skausmu..bet tok ramesnis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-08-09 16:42:38
Gaila ir eglės, ir paukštelio...
Džiaugiuosi, kad mano kraštą baisioji audra aplenkė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-09 15:39:21
Gaivalingas. Net su ūžesiu tokiu. Ale Skroblo ta audra nepalietė, tvirtas medis :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-09 15:29:37
Nepaprastai jautriai ir vaizdingai aprašėt praūžusią vėtrą: istorinis kūrinys ateities kartoms :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-09 15:25:44
Vėl diena, vėl saulėta padangė,
Tiktai paukštis nerimsta, vis klykia,
Savo lizdo miške nesuranda,
Be viršūnės jo eglė palikus.
...baisi audra puikiai nutapyta...nuo pirmo iki paskutinio punktelio...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-09 15:21:52
Taip. Teko Raudondvariui.