Karšta žiema
Tą žiemą,
kokios daugiau nebebus,
man buvo karšta,
karšta
dėl meilės,
dėl tavo bučinių.
Mes stovėjom po pušimis,
kurios iš viršaus
tyliai mus
stebėjo,
kaip žvelgėm
vienas kitam
i akis.
Vėjas suko snaiges
aplink mus,
kol artumas,
sudrebinęs širdį,
apvijo mus
ir nekalta snaigė
ištirpo
mūsų virpančiose lūpose,
ji išnyko
karštam bučiny
...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-09 11:56:10
Jausmingai gražus:).
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-08 17:41:19
graži jaunystė :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-08 17:15:19
Puikūs tie jaunystės jausmai, na ir kas kad daug kartų kartota kitų, bet jai tai Liusijai tai pats brangiausias momentas.Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-08 16:04:21
Banalu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-08 15:48:16
...jaunatviškai tyrai ir poetiškai...apie meilę...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-08 15:17:09
Jausmingas:).Liejasi per kraštus:)...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-08 15:16:14
Jausmas yra ir dar koks. Bet kažko čia man trūksta dar. (:
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-08 15:13:50
Man tai panašu į ekspromtą, kurį autorė įkėlė „šviežiai iškeptą“. /į akis/ ! Bet ekspresijos čia yra, jausmai per kraštus liejasi. O gal tai ir yra ta tikroji poezija?
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-08-08 14:15:45
Bucinukui (paskutinėj eilutėj) trūksta č raidės... :) gal ištirpo nuo karštos žiemos?