Nerandu ir nerasiu

Papuošk man plaukus lelija balta,
Įpink tarp kasų.
Pati nerandu nerandu ir nerasiu.

O veidą nupilk lietaus lašeliais,
Akis nuvalyk.
Nes pati neieškojau vandens
Upėj, kur teka už kaimo...
Ir balutės man rodėsi tuščios.
O taip norėjau šalto lietaus,
Nukrintančio tiesiai į delnus,
Kai laukiu ant suolelio ištiesus rankas.
Bet aš nerandu nerandu ir nerasiu...

Kojas nuvesk į gūdžius dilgėlynus,
Jei verksiu
Atgal neišnešk.
Geriau man skaudės, negu nieko nejausiu,
Eidama tik taku nuklotu žiedais.
Neišrinki dyglių, neparodyk takų:
Leisk klajoti,
Nes pati nerandu nerandu ir nerasiu.

Tik mylėk, taip kaip samanos myli,
Nes pati aš tavęs
...nerandu nerandu ir nerasiu.
_saulute_

2010-08-08 12:09:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-08-09 15:35:34

Pradžia su lelija ir kasomis tautosakiška, o gal romansiška. Toliau individualumo daugėja, bet vis tiek išsakyta maksimalistinė pozicija labai artima J.Degutytės kūrybai (,,Aš nenoriu drungno vandens/ Ir takų, smėliu pabarstytų) (citata iš atminties).
Taigi ieškok savo tako:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-08-08 14:54:11

Aha. Labai jau graudus. Bet kiekvienam pagal nuotaiką. Gal autorė tądien, kai rašė savo kūrinį, buvo tokioje būsenoje. O nuotaika pagauna skaitant...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-08-08 14:36:33

Jautriai ir nuoširdžiai.

Anonimas

Sukurta: 2010-08-08 14:01:54

Truputį graudumo per daug, kad ir nuoširdu. Perkeliu į moksleivių skyrių.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-08-08 12:33:35

Leisk klajoti,
Nes pati nerandu nerandu ir nerasiu.
...skausmingai...iš širdies...