Papuošk man plaukus lelija balta,
Įpink tarp kasų.
Pati nerandu nerandu ir nerasiu.
O veidą nupilk lietaus lašeliais,
Akis nuvalyk.
Nes pati neieškojau vandens
Upėj, kur teka už kaimo...
Ir balutės man rodėsi tuščios.
O taip norėjau šalto lietaus,
Nukrintančio tiesiai į delnus,
Kai laukiu ant suolelio ištiesus rankas.
Bet aš nerandu nerandu ir nerasiu...
Kojas nuvesk į gūdžius dilgėlynus,
Jei verksiu
Atgal neišnešk.
Geriau man skaudės, negu nieko nejausiu,
Eidama tik taku nuklotu žiedais.
Neišrinki dyglių, neparodyk takų:
Leisk klajoti,
Nes pati nerandu nerandu ir nerasiu.
Tik mylėk, taip kaip samanos myli,
Nes pati aš tavęs
...nerandu nerandu ir nerasiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-08-09 15:35:34
Pradžia su lelija ir kasomis tautosakiška, o gal romansiška. Toliau individualumo daugėja, bet vis tiek išsakyta maksimalistinė pozicija labai artima J.Degutytės kūrybai (,,Aš nenoriu drungno vandens/ Ir takų, smėliu pabarstytų) (citata iš atminties).
Taigi ieškok savo tako:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-08 14:54:11
Aha. Labai jau graudus. Bet kiekvienam pagal nuotaiką. Gal autorė tądien, kai rašė savo kūrinį, buvo tokioje būsenoje. O nuotaika pagauna skaitant...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-08 14:36:33
Jautriai ir nuoširdžiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-08 14:01:54
Truputį graudumo per daug, kad ir nuoširdu. Perkeliu į moksleivių skyrių.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-08 12:33:35
Leisk klajoti,
Nes pati nerandu nerandu ir nerasiu.
...skausmingai...iš širdies...