Aš leidau kartą dar
Sugrot širdies stygom...
Atleidžiu tau ir sau
Už skaudžią gėlą.
Auginsiu ją kaip perlą
Tam, kas šventą ugnį
Matė ir girdėjo...
Vėl gimsta rytas
Trapume nakties,
Rasos suvilgytom,
Kaip paskutinis patepimas
Rankom, -
Be nuodėmės
Aukot save
Ant aukuro, kas buvo
Ir kas lemta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-08-09 18:04:07
Be nuodėmės aukot save ant aukuro, kas buvo ir kas lemta...
Nepaprastai gražiai ir šiltai
Anonimas
Sukurta: 2010-08-09 14:00:08
... kažkaip labai artimai skamba, suprantamai ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-07 23:56:32
Fatališkai kažkaip skamba. Patiko darbas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-08-07 22:26:40
Atleisti sau?
Labai sunku.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-07 22:02:36
Atleidime slypi didžiulė jėga...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-07 09:52:17
Vėl gimsta rytas
Trapume nakties,
...labai gražūs vaizdai...lyrikos šviesa nuspalvinti...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-07 09:26:51
kai leidies būt aukojama, tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas... o eilius patiko, toks gaivus, kaip šis šeštadienio rytas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-07 09:18:59
Patiko ...aš leidau tau sugrot širdies stygom...be nuodėmės aukot save ant aukuro...Kad tik tą auką ivertintų...