Aš leidau kartą dar
Sugrot širdies stygom...
Atleidžiu tau ir sau
Už skaudžią gėlą.
Auginsiu ją kaip perlą
Tam, kas šventą ugnį
Matė ir girdėjo...
Vėl gimsta rytas
Trapume nakties,
Rasos suvilgytom,
Kaip paskutinis patepimas
Rankom, -
Be nuodėmės
Aukot save
Ant aukuro, kas buvo
Ir kas lemta...