Laikas - keistas skulptorius nematomas,
Įsisiurbęs į Visatos kūną--
Klauso jo žvaigždynai, klauso atomas--
Laikas nedega ir nesupūna,
Jis didingai įžengia į žmogų,
Jį pagimdo, jį ir sunaikina--
Gal todėl po baltu ryto stogu
Taip svaigiai jaunystės geria vyną
Pražydėję sodai, širdys mūsų--
O apsvaigę, meilėje panirę,
Net nejuntam, kai šaltuoju gūsiu
Laikas palytėjo džiaugsmo girią--
Sielvarto paukšteli mėlynasai,
Juk ir tu šioj žemėj žydi kartais--
Gal todėl dainuoju geismo rasai
Ties alsuojančiais bedugne vartais--
Laikas - keistas skulptorius nematomas,
Įsisiurbęs į Visatos kūną...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-08-06 21:52:56
Gražiai supinta filosofija ir lyrika.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-08-06 20:37:10
Aš kirčiuoju taip kaip ir Jūs:))
Niekas neužkliuvo. Puiku! :))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-06 17:37:07
...tegu taip lieka...literatūrinis kirčiavimas žinoma svarbu...bet gyvoji kalba turi savo...aš taip ir įpratau...
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-08-06 14:16:31
Labai labai patiko sukurta erdvė, sielvartingai susiskaitės. Tiesa, laikas pagimdo ir numarina. Tik pats išlieka negatyvioj būsenoj. Šauniai.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-06 13:42:10
nuostabiai lengvai persiskaitė... laikas visagalis... ir prasmė gili, kiekvienam skaitytojui, manau, palikta pasirinkimo teisė... man labai TAI patiko šiame eiliuje... :)
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-08-06 13:11:43
'Laikas - keistas skulptorius nematomas"-tas tiesa:)..
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-06 12:54:02
Nu ką daugiau, man irgi lieka antrint lietučiuid .