Tu nežinai, kaip gali baigtis karas,
Kuris po žeme -  stiebas tik žolėj.
Rami lėtai ant stiebo sraigė karias
Ir jai visai nebe galvoj karai –
Madam skaičiuoja, kiek iki klojimo,
Ar jai užteks jėgų, kai slėgs namai -
Kad neateis tenai,  jinai nežino,
Kad žolės kris bešaknės amžinai:
Tvankioj  tyloj nėra jokių signalų,
Nors  karas prasidėjo jau seniai,
Iš gilumos išnirs – ir sraigei  galas:
Geriau nulaužti stiebą, kol žolėj.