Geriau
Tu nežinai, kaip gali baigtis karas,
Kuris po žeme - stiebas tik žolėj.
Rami lėtai ant stiebo sraigė karias
Ir jai visai nebe galvoj karai –
Madam skaičiuoja, kiek iki klojimo,
Ar jai užteks jėgų, kai slėgs namai -
Kad neateis tenai, jinai nežino,
Kad žolės kris bešaknės amžinai:
Tvankioj tyloj nėra jokių signalų,
Nors karas prasidėjo jau seniai,
Iš gilumos išnirs – ir sraigei galas:
Geriau nulaužti stiebą, kol žolėj.