Spengia lubos,
Viršugalvį degina aitrūs noktiurnai,
Atsimerkus naktis
Neužmiega ir daužos į stiklą,
Priropoja sapnai
Ir susipila patys į urną,
Atminimui palikę
Po vieną nulaužytą spyglį.
Lubos dar pažemėja,
Sunkėja ir gula, kaip kryžius,
Kūno kontūras baltas,
Glitus sopulys į paširdžius,
Lūpos blaškos tyloj
Nebaigtais sakiniais užsirišę,
Išopėjus naktis
Jau seniai mirtinai nusigirdžius.
Išsitęsia tamsa,
Ligi pat begalybės nutolsta,
Skiemenuoja širdis
Vis tą patį likimo noktiurną,
Akyse išsausėja,
Kai skyla saulėtekio ostija
Ir šviesa, tarsi nuodas
Užtvindo sukepusią burną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-08-03 22:10:31
Nemiga...Dėl ko?
saulėtekio ostija pasakiškai gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-03 23:50:57
Lyg ir stilių keičiat? :) Sėkmingai, sakyčiau, lanbai....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-03 23:39:48
Skirtinga naktis: neužmiega ir daužos į stiklą, išprotėjus naktis ir kartu skiemenuoja tą patį likimo noktiurną.Įdomiai, su giliu jausmu, vaizdingai.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-03 21:19:51
Puikus darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-03 20:11:50
...puikiai.
Tiek moteriškos gėlos...neišsipildymo. Suspaudžia paširdžius. Patiko labai. Rekomenduoju ir sau į archyvą. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-03 19:54:37
Nuo Nebaigtais sakiniais užsirišę man labai patinka. Toks lyg įsivažiavimas į būseną, pačią teksto eigą jaučiamas.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-08-03 18:13:00
Gėriau ir ištroškau. Ne, tai nesausa. Tai emocijos. Pirmoje strofoje naktis vaizduojama kaip grobuonis: "daužos į stiklą". O pabaigoje VISOJE TAMSUMOJE plyksteli kibirkštis. Patiko :)