Jau atskuba naktis
Ir širdį lesa juodas paukštis,
Jau per vėlu mylėt ar neapkęst,
Jau vėsta vakaro žolė
Ir žingsniai baugštūs,
Dar noriu pasilikt
Ir neužgest.
Bet plunksna krinta,
Žodis neišdygsta,
Nečiulba lūpos vakaro medum,
O paukštis lesa širdį
Ir bespalvę miglą,
Ir žemė susilieja
Su dangum.
Tik žvaigždės taškos
Ežerų paveiksluos,
Tamsi gelmė pasiglemžia metus,
Ir paukštis sulesa likimą,
Tarsi žaislą,
Per dangų varva
Vakaro medus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-08-03 22:06:43
Būt gerai, kad juodi paukščiai Jūs būt pamiršę...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-02 20:49:44
Labai, labai...Pasiimu ir rekomenduoju.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-02 19:27:02
Labai suklusau ties pirmomis 5 eilutėmis. ypač: "jau vėsta vakaro žolė/ir žingsniai baukštūs"... Jos - puikios:)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-02 19:01:17
Labai patiko, nuo pirmo iki paskutinio žodžio.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-02 17:08:21
BauGštūs.
Visai geras, tvarkingas tekstas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-02 16:07:27
tokia ir mano šiandien savijauta... Stebuklas, kad kitas žmogus TAI "išlieja" eilėmis... Ačiū Tau :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-02 15:12:53
Puiku. Esu jūsų kūrybos gerbėjas, tad nedaugžodžiausiu, o tiesiog pasiimsiu šitą kūrinį.