Jau atskuba naktis
Ir širdį lesa juodas paukštis,
Jau per vėlu mylėt ar neapkęst,
Jau vėsta vakaro žolė
Ir žingsniai baugštūs,
Dar noriu pasilikt
Ir neužgest.

Bet plunksna krinta,
Žodis neišdygsta,
Nečiulba lūpos vakaro medum,
O paukštis lesa širdį
Ir bespalvę miglą,
Ir žemė susilieja
Su dangum.

Tik žvaigždės taškos
Ežerų paveiksluos,
Tamsi gelmė pasiglemžia metus,
Ir paukštis sulesa likimą,
Tarsi žaislą,
Per dangų varva
Vakaro medus...