Dėkoju Tau, o Viešpatie,
už dovaną fantazijos,
kuria klajoti aš galiu
kur noriu, ir niekas
to negali man uždraus.

Juk neįmanoma uždrausti
žmogui pasvajot
apie gyvenimą geresnį
ar apie tai,
ko gal suprasti
žmogišku protu
jis pats negali.

Sutikčiau viską atiduoti,
visą savo turtą išdalinčiau,
tiktai prašau – palikit
paprasčiausią galimybę pasvajot.
Tiktai prašau – man leiskite
pakilti viršum debesų
kartu su vėjais
ar tapt nematomu,
kaip to norėjau
mažas būdams kažkadais...

Ir vėl svajoju,
vėl skraidau fantazijų šalyj,
o man svajot padėjo
Bacho fantazija g-moll.