Aš perplauksiu per upę užmaršties.
Pašėlę bangos mano valtį plaus
Ir nuoskaudas išverksiu ant peties -
Paties patikimiausio ir brangaus.
Nors upė ši tikrai labai plati,
Bet mano rankos irtis nepails.
Gal tapsiu tau paguoda aš nakty?
Tikiu, manęs likimas nenuvils.
Likimo irklai nesulinks, nelūš
Ir greitai kitas krantas priartės,
Jei vėtra tik laukinė neatūš
Kol dar širdis išlikimu tikės...
Įveikus sraunią upę užmaršties
Išalkusi širdis ragaus vilties...
Liepa
2010-07-30 09:42:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-01 23:33:47
Labai džiaugiuosi, kad jums patiko...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-30 18:50:19
...su tikėjimu ir meile. Patiko.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-07-30 11:59:59
Viltinga pabaiga, tai gerai.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-30 11:12:45
Taikliai apie užmarštį.Jautru.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-30 10:29:52
labai labai jausmingai...širdies styga skambanti:,,Išalkusi širdis ragaus vilties...".....ir tegul ne tik vilties, bet ir džiaugsmo
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-30 09:45:16
Labai jau jausmingai.Tegul išalkusi širdis mėgaujasi viltimi ir laime.