Rožių žiedai

Giliai panardinti rožių žiedai,
Pageltę lapeliai, kotas nulinkęs,
O aš vis laukiu progos įteikti
Gražiausias gėles savo meilei.

Ir kvepia kaštonai ne lauko kvapu:
Papuvę jų vasiai jau smirda.
Tik guli ant stalo - vis laukia, kol aš
Tau virsiu kaštonų arbatos.

Langai praviri, palangės sutręšę,
Nuo vėjo, lietaus ir audrų.
O aš vėdinu, kad Tau vėl atėjus
Būtų lengva kvėpuot mano oru.

Giliai panardinti rožių žiedai
Ir aš taip bijau juos ištraukti:
Gal šiąnakt tu grįši, o aš
Neturėsiu gėlių savo meilei.
_saulute_

2010-07-29 23:01:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): _saulute_

Sukurta: 2010-08-19 22:56:45

Ačiū už komentarus;]

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-08-19 21:49:36

Romantiška, gražu, su rožėmis mylimam žmogui.....

Anonimas

Sukurta: 2010-07-30 15:04:01

Kliūva. Daugiau dirbkite prie technikos, nors ir stilistika... Trafaretinis.
Perkeliu į jausmus.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-07-29 23:44:57

Labai jau šlubuoja rimas.Jei rožių žiedai ir pageltę lapeliai, tai turėtų būti ir kotai nulinkę (daugiskaita). Nevirkit kaštonų arbatos, ji labai jau karti, o be to tai vaistinis augalas, dar gali ir pakenkti. Jausmai, jausmai...Sėkmės.