Giliai panardinti rožių žiedai,
Pageltę lapeliai, kotas nulinkęs,
O aš vis laukiu progos įteikti
Gražiausias gėles savo meilei.
Ir kvepia kaštonai ne lauko kvapu:
Papuvę jų vasiai jau smirda.
Tik guli ant stalo - vis laukia, kol aš
Tau virsiu kaštonų arbatos.
Langai praviri, palangės sutręšę,
Nuo vėjo, lietaus ir audrų.
O aš vėdinu, kad Tau vėl atėjus
Būtų lengva kvėpuot mano oru.
Giliai panardinti rožių žiedai
Ir aš taip bijau juos ištraukti:
Gal šiąnakt tu grįši, o aš
Neturėsiu gėlių savo meilei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-08-19 22:56:45
Ačiū už komentarus;]
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-19 21:49:36
Romantiška, gražu, su rožėmis mylimam žmogui.....
Anonimas
Sukurta: 2010-07-30 15:04:01
Kliūva. Daugiau dirbkite prie technikos, nors ir stilistika... Trafaretinis.
Perkeliu į jausmus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-29 23:44:57
Labai jau šlubuoja rimas.Jei rožių žiedai ir pageltę lapeliai, tai turėtų būti ir kotai nulinkę (daugiskaita). Nevirkit kaštonų arbatos, ji labai jau karti, o be to tai vaistinis augalas, dar gali ir pakenkti. Jausmai, jausmai...Sėkmės.