Liūdnas vakaras

Tavo vakaras, vaike,
Seniai jau išmoko tylėti,
Nebeinkščia dangus,
Kruvinais debesim prisidengęs,
Suvynioja spalvas
Tolimi horizontai iš lėto,
Atsivėrusiai tamsai
Visi praregėjimai spengia.

Tavo vakaras, vaike,
Seniai šilumos neragavo,
Išsiklykavo gervės,
Į tuštumą rudenys brido,
Vienumos kvadrate
Visą laiką seniai suskaičiavo
Ir taškus sudėliojo
Į tavo karščiuojantį vidų.

Tavo vakaras, vaike,
Galbūt jau seniai nebe tavo,
Svetima sutema
Ima sėlint per trupančią širdį,
Nebeatmeni, kas
Naivią lemtį klastingai apgavo,
Nebeliko vilties
Prie saulėlydžio laužo sušilti.
Juozapava

2010-07-29 20:27:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-08-03 22:04:05

suvynioja spalvas...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-07-29 22:43:02

Einantis tiesiai į širdį, paliečiantis jo pačias giliausias gelmes.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-07-29 22:37:41

Kodėl toks liūdnas? Gražus, bet liūdnas, o taip nortųsi tam vaikiui kažką linksmo, šviesaus pasakyti.

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-07-29 22:27:57

Jautrus. Pajaučiau dalelę Jūsų. Metafizika. Ačiū.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-07-29 22:14:40

aštrus, liūdnas...bet tvirtai parašytas

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-07-29 21:44:33

Tariu dėkui už vakarą, kai "saulėlydžio laužas" jau nebešildo, belieka tik žavėtis ištyškštančiomis pašvaistės spalvomis. Melancholiškas atvirumo vakaras galėtų būti nesibaigiantis...

Anonimas

Sukurta: 2010-07-29 21:21:01

..labai gražus kūrinys, sujaudino. Ačiū.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-07-29 20:39:31

kol yra kas kreiptūsi "vaike" tol viltis dar gyva.. nors tik plėnyse laužo rusena..