Santrauka:
Pamaldūs kavos tonai poezijos lėkštėj
Krinta plunksna man iš rankų,
Kavos purslai iš lėto skrodžia kruviną rugsėjo dangų...
Į bažnyčios sienas dūžta Pasakų pasaulio formos,
Pražudė Stiklo karalaitę Šventraščio tarnai ir Normos…
Pasaka gyvent daugiau nebepakils -
Šalia kapo tik ranka poeto svirs…
Liesis dvigubas espresso ant kapo juodžemio rupaus,
Gloria in exelsis, Patre*, varpai verksnodami sugaus...
Meldžiu, nereikia!
Domini, qui aes in caelis**, Pasakai gyvent juk reikia!
Kaip paukštei reikia oro ir mirštančiajam patepimo -
Taip man gyvent juk reikia Karalaitės prikėlimo!
Varpai vis gaudžia giesmę mirusiųjų -
Negirdi Tėvas nekaltųjų...
Prikelsiu aš iš praeities minčių stabus,
Perkūnas - mano brolis, kava aplietas kapas Pasaka man bus...
Amen.
*Gloria in exelsis, Patre - šlovė aukštybėse, Tėve (lot.)
**Domini, qui aes in caelis ( sk. Domini, kvi es in celis) - Tėve, kuris esi Danguje (lot.)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-04-03 16:42:56
sutinku su komentatoriais, nes neturiu daugiau ką ir bepasakyti...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-04-03 16:22:55
Elėraščio rimtis nekelia abejonių. Liturginės frazės tai dar labiau sustiprina. Patiko: "Į bažnyčios sienas dūžta Pasakų pasaulio formos". Tačiau blogi rimai (ypač - nereikia-reikia, nebepakils-svirs) kenkia ir idėjai, ir formai.
Nesupratau, kodėl pavadinta "Malda", kai net nepanašu į maldą.
Vartotojas (-a): Velvet
Sukurta: 2006-04-03 15:54:16
Ar be formos ir technikos yra kas nors įdomesnio? Mano galva, kūrinys daugiasluoksniškas. "Skaitot" mintis ar tik netobulą "rėmą" matot?
Ne šventieji puodus lipdo, antrą kart sakau.
Vartotojas (-a): Velvet
Sukurta: 2006-04-03 15:22:55
Pasak lotynų kalbos vadovėlio, dvibalsiai "ae" ir "oe" tariami vienu garsu, kaip tarpt. žodžiuose "e". Liturginės frazės vartojimas, yra stilizuotas, beje.
Nėra ir nebus jokio "dėl". Mirštančiajam - patepimas, lyriniam subjektui - Karalaitės metafora - prikėlimas.
O gyvename ne dėl technikos, juolab ne Marcinkevičius rašo. Kaip sako mano buvusi lituanistė, man reikia jūsų jausmų, ne tuščios formos.
Ačiū, IXAON.