aš nebeišbaigiu jausmų
kad nuo gyvenimo
pavargę pakeleiviai rastų kelią
į viešpaties namus
į šventą miestą
į brendačias pušis
sapnuos lig kelių
aš nebeišbaigiu maldų
davatkoms kiūti
jų liūdną būtį
apkalbom sutinusiom
esu nuoga tyla
gašliam rugpjūty
nukirptą mėnesieną
išsipynusi
aš nebeišbaigiu namų
tegu sau auga
po langu gudobelės
ligi stogo
kokia prasmė
juos nužudyti rankom
kada kliedėjimais
naktis neatitoko
aš nebeišbaigiu savęs
nes nesibaigia
tik tai, kas amžina –
demiurgai ir griovėjai
esu tyloj
vėsi, lėta kaip sraigė
pilna lietaus
svajonių suanglėjusių
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-29 16:20:21
įdomūs pamąstymai
neišbaigti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-29 13:47:28
aš nebeišbaigiu namų
tegu sau auga
po langu gudobelės
ligi stogo
kokia prasmė
juos nužudyti rankom
kada kliedėjimais
naktis neatitoko
...labai vaizdingai ir gražiai....
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-07-29 13:17:45
labai artimas, tiesiog savas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-29 10:45:27
patiko :)...alsuojantis...gyvas
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-29 10:21:02
...Esu tyloj vėsi, lėta kaip sraigė ...Tikrai ne stačiokiškai. Su metais viskas mumyse kaupiasi, viskas lieka su mumis ir niekas neišsibaigia kol gyvename.O po mūsų gyvens kiti, nors gaila savęs,mūsų jau nebebus arba gal mes būsime kuo nors kitu...Juk niekas nesibaigia...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-29 07:45:03
Visiškai ne stačiokiškai, liuliuojančiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-29 07:19:03
...aš nei6baigsiu savęs / nes nesibaigia...
Kūrinys pilnas svajonių, kad ir suanglėjusių...bet juk pakylame ir iš pelenų :)
Gilus. Patiko.