Santrauka:
kažkada visgi buvo...
Kai pirma meilė
pirmąkart atėjo,-
man rodės, visa žėmė žydėjo.
Ji žydėjo tiktai mums.
Ir gimė pirmas eilėraštis
(po pirmo pasimatymo)
už klėties ant skiedryno.
Ir skruostais nutekėjo tada
pirmoji džiaugsmo rauda...
Laikas jausmus apramino.
Dabar vis rečiau ir rečiau
bepraveriam mūs pirmų svajonių
ir pirmos meilės atsiminimų duris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-07-27 20:15:52
O vis dėlto tai nepamirštama! Smagu prisiminti kas gera... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-27 19:35:17
...vaizdžiai ir jausmingai...gražūs žodžiai apie šviesiausius jausmus...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-27 18:09:42
...praeitis jaunesnė už dabartį, tad ir dažnai dėl to yra užkeliama ant pakylos.
Jausmingos mintys. Gražus dienuoraštinis įrašas.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-07-27 16:56:55
pritariu.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-27 16:45:08
Bet tie atsiminimai su laiku darosi vis brangesni...