Ir kūnas - išdavikas
Svajonių jau neklauso,-
Sparnai, ugny plazdėję,
Tik atilsio vis šaukia...
Širdis - pavidalą ugnies įgavus
Plazdena į aukštybes.
Ir kas galėtų ją pagauti,
Kai laisvės vėjas - jai pavydi...
Reikėtų tarti tau - suDievu,
O lūpos kužda: nepaleiski,
Tik kartą Mėlynoji paukštė šaukia,
Sparnus ištiesus Tavęs laukia...
Kryželis saugo -
,,Kartą jau plazdėjai\"
Sparnus apsvilus merdėjai-
O vėjai...o vėjai paukštei
Laimės palinkėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-26 20:28:01
Man patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-07-26 12:27:50
...nuoširdus...susitaikymas - nesusitaikymas, kaip ir esti šiame gyvenime. Kol gyvi - mylėkime.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-25 23:55:36
"Tik atilsio vis šaukia"
Jautru.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-25 22:34:27
Įdomus, čia ir kūnas – išdavikas, ir apsvilę sparnai, ir laimės paukštė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-25 12:48:34
... o svajone, tu visada jauna...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-25 00:14:30
kūnas - išdavikas..
tik jis siekia išgyventi svajonių sąskaita.