Ir kūnas - išdavikas
Svajonių jau neklauso,-
Sparnai, ugny plazdėję,
Tik atilsio vis šaukia...
Širdis - pavidalą ugnies įgavus
Plazdena į aukštybes.
Ir kas galėtų ją pagauti,
Kai laisvės vėjas - jai pavydi...
Reikėtų tarti tau - suDievu,
O lūpos kužda: nepaleiski,
Tik kartą Mėlynoji paukštė šaukia,
Sparnus ištiesus Tavęs laukia...
Kryželis saugo -
,,Kartą jau plazdėjai\"
Sparnus apsvilus merdėjai-
O vėjai...o vėjai paukštei
Laimės palinkėjo...