Iki sielos gelmių sužeista vienatvės vinimis, svajoju apie pabėgimą į vėsias ir nebūties pilnas amžinybės lygumas.
Paniekinta lygiųjų, nesuprasta kreivų.
Bėgs dienos, savaitės, metai vysis amžinybę....
Gyvenimas - akimirksnis, ištęstas į metus.
Tegul eilėraštis nemėgdžioja tikrovės...
Vis grimztu. Kuomet išvysit kylančią mane?
Šypsena, kad prakalbėčiau...
TAVO. Pavydžiu drugeliui, įkvėpiančiam tą patį orą.
m
y
liu
...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-08-24 18:24:33
ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-17 19:14:18
... o! kokias mintis radau, kažkaip netyčia :) ...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-25 23:57:07
Šaunu.Paliko įspūdį.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-25 08:40:31
/Paniekinta lygiųjų, nesuprasta kreivų./
Labai tiksliai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-25 00:12:32
... :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-25 00:09:21
gražiai išmąstyta..išjausta :)
pavydžiu drugeliui, įkvepiančiam tą patį orą :)
puiku :)