aš esu, bet manęs nėra

Iki sielos gelmių sužeista vienatvės vinimis, svajoju apie pabėgimą į vėsias ir nebūties pilnas amžinybės lygumas.
Paniekinta lygiųjų, nesuprasta kreivų.

Bėgs dienos, savaitės, metai vysis amžinybę....
Gyvenimas - akimirksnis, ištęstas į metus.

Tegul eilėraštis nemėgdžioja tikrovės...

Vis grimztu. Kuomet išvysit kylančią mane?

Šypsena, kad prakalbėčiau...
TAVO. Pavydžiu drugeliui, įkvėpiančiam tą patį orą.

m
y
liu

...
netobula