Kaip smiltys išsibarstę mintys.
Matau, kaip basos kojos bėga.
Ir byra, maišos - nesurinksi...
Banga atgriūna ir nurieda.
Žuvėdra stebi kopas, moja.
O mano mintys jau paklydę.
Laivai nutolsta į rytojų.
Savęs nebegaliu pavyti.
Kad kas surinkt padėtų saujon
Smiltis, kurias išblaškė vėjas,
Pradėčiau viską aš iš naujo
Lyg nenuilstantis kūrėjas.
Gaiva
2010-07-24 10:35:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-07-24 19:12:58
Savęs nebegaliu pavyti
Smagu, vasariškai lekiančios mintys.
O būna, kad kartojasi pavasariai ir vasaros... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-24 16:08:58
pirmoji eilutė atrodo suskilusi.
rimas netikslus kai kur. (paklydę-pavyti).
Pradėčiau viską aš iš naujo >> žodžių netvarka, kuri nepasitarnauja kaip meninės raiškos priemonė. suprantu, kad kitaip griūna rimas, bet...
paskutinioji eilutė -super :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-24 15:03:55
"Lyg nenuilstantis kūrėjas."
Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-24 11:35:34
...su vėjeliu. Patiko.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-24 11:27:16
Labai dažnai norėtumėm pradėti iš naujo, tačiau...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-24 11:11:13
ar padeda ar ne...vis bandom būt nenuilstančiais kūrėjais...:)...prabyrėjo mintys
Vartotojas (-a): Lauksmė
Sukurta: 2010-07-24 11:06:52
Patiko:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-24 10:57:00
Labai patiko paskutinis stulpelis.Taip, įvykius atgal nepasuksi.Toks jau gyvenimas, padarei–lieka ir atsiliepia visame tavo kelyje.