Kaip smiltys išsibarstę mintys.
Matau, kaip basos kojos bėga.
Ir byra, maišos - nesurinksi...
Banga atgriūna ir nurieda.

Žuvėdra stebi kopas, moja.
O mano mintys jau paklydę.
Laivai nutolsta į rytojų.
Savęs nebegaliu pavyti.

Kad kas surinkt padėtų saujon
Smiltis, kurias išblaškė vėjas,
Pradėčiau viską aš iš naujo
Lyg nenuilstantis kūrėjas.