Nuo naktinio miražo nugriebtas medus,
Suraikytas to dvelksmo, kai buvo gardu,
Pasimėgaut aušroj paslaptinga tyla,
Dar tokia, - lyg nebuvo pasaulio šalia...
Geluonies nepaliesto, nektaro žiedų,
Supos medžių šešėly beribis dangus.
Gal pamiršo Kūrėjas rojaus sodo vartus,
Lyg pro delčią žiūrėjęs, jis paliko abu.
Krentant žvaigždei atvėrė žiedo taurę
Tik mums, pasiklydus norėjos -
Nesurasti kelių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-25 08:43:10
:), dėkui!
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-07-25 00:14:51
sodrus.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-24 23:09:35
puikiai puikiai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-07-24 11:40:13
...brandus kūrinys. Patiko.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-07-24 11:12:08
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-24 10:42:37
Labai patiko pati pradžia, tokia lengva, besimėgaujanti paslaptinga tyla aušroje.Tikrai tą minutę Kūrėjas pamiršo uždaryti rojaus vartus...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-07-24 09:23:59
pasiklydus norėjos -
Nesurasti kelių...
kartais , taip :)
Anonimas
Sukurta: 2010-07-24 08:21:13
ypač vaizdinga pradžia, lengvai nuplevena