Nuo naktinio miražo nugriebtas medus,
Suraikytas to dvelksmo, kai buvo gardu,
Pasimėgaut aušroj paslaptinga tyla,
Dar tokia, - lyg nebuvo pasaulio šalia...
Geluonies nepaliesto, nektaro žiedų,
Supos medžių šešėly beribis dangus.
Gal pamiršo Kūrėjas rojaus sodo vartus,
Lyg pro delčią žiūrėjęs, jis paliko abu.
Krentant žvaigždei atvėrė žiedo taurę
Tik mums, pasiklydus norėjos -
Nesurasti kelių...