Šį ryt saulė ir vėjas
Man pravėrė vartus,
Paukščio skrydy regėjau
Savo meilės laukus.
Ir manyt negalėjau,
Kad pabėręs dangus,
Laimės džiaugsmo žadėjęs,
Išdžiovino žiedus...
Gailiai žiedlapiai lenkė
Galveles nuolankias,
Dievo pamirštas kraštas
Pas tave neatves...
O , dangau atsiverki,
Trenk žaibu ir griausmais
Ir liūtim tu nuplauki,
Žiedo gėlą - lašais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-23 16:44:06
Keturios paskutinės eilutės - puikios
:))
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-07-23 15:33:32
Kokia graži lyrika! Ir man širdis kartu dega su degančiais nuo karščio žiedais.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-23 15:31:33
asmeniška lyrika. kuo toliau tuo labiau aktuali tik pačiai autorei.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-07-23 15:24:26
Man susidainavo, kaip daina. Puikumėlis...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-23 10:52:13
...ypač sušvyti pabaiga O, dangau atsiverki...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-23 00:20:24
Labai patiko: paukščio skydy regėjau savo meilės laukus ir žiedo gėlą – lašais.Skambantis ir liekantis širdyje.
Vartotojas (-a): kaktusiukas
Sukurta: 2010-07-23 00:13:54
Žiedo gėlą-lašais.....Puiku