Šį ryt saulė ir vėjas
Man pravėrė vartus,
Paukščio skrydy regėjau
Savo meilės laukus.
Ir manyt negalėjau,
Kad pabėręs dangus,
Laimės džiaugsmo žadėjęs,
Išdžiovino žiedus...
Gailiai žiedlapiai lenkė
Galveles nuolankias,
Dievo pamirštas kraštas
Pas tave neatves...
O , dangau atsiverki,
Trenk žaibu ir griausmais
Ir liūtim tu nuplauki,
Žiedo gėlą - lašais.