Ten už laukinių obelų,
kur rūkas tyliai žemę glosto,
kur kelias apsnigtas žiedų
ir nusidriekus laumės juosta,
čia tyliai stovi sfinksai du.
Palaimos būsenoj sustingę –
Tai aš ir tu. Tai mes abu,
nutilę, ramūs ir laimingi.
Jau švinta sutemos dangus
aušros aistringai nubučiuotas.
Kaip paukščiai skleidžiantys sparnus
dvi širdys meilės suviliotos
karščiu prabyla.Ir ritmu
vienu jos tankiai tankiai plaka.
Ne sfinksai čia. Tai aš ir tu...
O lūpos vien tik meilę šneka.
2010.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-08-02 16:32:40
Šiltas ir toks šviesus :-)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-21 08:52:07
oi kaip švelniai nuvilnijo...pagloslė...nuostabiai lengvai persiskaitė ir liko šiluma...būtinai pasiimu :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-07-21 07:29:58
Meilės lyrika puiki.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-20 23:52:25
Puikus.Rekomenduoju, tegul visi paskaito.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-20 20:39:12
Nutilęs ,ramus ir laimingas kalbėjimo tonas.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-07-20 19:26:45
Burtažodį gali žinoti tik Jūsų širdis....
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-20 19:23:28
tobulas gyvenimas..
o vienaragia gali virsti sfinksais?
jei taip, prašau burtažodžio...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-20 19:13:37
gražu. sklandu. užburianti tiesa.