kai švintant pasiutiškai lyja
kai protas pakrypsta ir slenka
lyg vaikas kaimynų išbartas
kimbuosi į tavąją ranką
tveriuosi į vėją į miglą
kad tik neišeičiau iš proto
matyt jau šioj žemės skaistykloj
reikės man kaltes apraudoti
tik žiūri į kovo cikloną
dvi akys lange išpaišytos
praeivis lietum apsigobęs
galbūt neregės vaizdo šito
ir kamgi dangus šis pradurtas
paklydusio vėjo vylyčių
bylos kad jau išmestas burtas
niekad nebegrįžti jau šičia?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-19 23:02:18
Labai patiko.Vaizdais perteikta nuotaiką.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-07-19 22:55:55
puiku
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-19 22:06:05
/tveriuosi į vėją į miglą/
Gražu:))
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-07-19 18:54:41
nesinori grįžti kai matai perspekrtyvą..., svetinga ir nesvetinga kartais gali tapti ši padangė tad ir nuotaika puikiai ši perteikta
Anonimas
Sukurta: 2010-07-19 18:09:37
Labai neblogai. Įtraukia. Maloniai nustebinote.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-19 17:23:45
netradiciškai, bet su šarmu apie lietų. patiko originali raiška.
Vartotojas (-a): teradot
Sukurta: 2010-07-19 17:10:16
Nepažįstu nė vieno, mirties išvengusio.
senoės japonų išmintis