Mes veltui bandėm kurstyt laužo ugnį...
Kartu bebūnant, mintys klaidžiojo toli.
Tarp mūsų atsivėrusi bedugnė
Išskyrė mus ir nepadėjo atgaila tyli.
Jausmai kažkur kaip upė nutekėjo,
Tik negalėjom dar tiesos suprasti.
Jau buvom svetimi, tačiau reikėjo
Išdrįsti vienas kitą amžinai prarasti.
Liepa
2010-07-18 14:22:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-18 22:43:48
Nesupranti tu, Barabai, lyrikos :( Ką darysi, kiekvienam - savo :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-18 22:37:47
ne ne ne
negražu man nors tu ką
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-18 20:42:05
iš tiesų... reikia išdrįsti :)
nors paprastas, bet nenusaldintas ir nenureikšmintas :)
puikus :)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-07-18 18:45:43
Primityvokas rimavimas.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-18 18:02:37
Buitiška meilė.Jautrus.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-18 16:38:52
Tik praradęs suvoki ko netekai.
Taip:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-18 16:37:59
Labai jausmingas ir gyvenimiškas, gražiai perteiktos mintys.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-18 14:28:36
...atradimai ir praradimai visada eina kartu...gražiai perteikta...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-18 14:27:55
,,Išdrįsti vienas kitą amžinai prarasti."....tikroviški jausmai...labai tikroviški...gražiai sueiliavot