Mes veltui bandėm kurstyt laužo ugnį...
Kartu bebūnant, mintys klaidžiojo toli.
Tarp mūsų atsivėrusi  bedugnė
Išskyrė mus ir nepadėjo atgaila tyli.

Jausmai kažkur kaip upė nutekėjo,
Tik negalėjom dar tiesos suprasti.
Jau buvom svetimi, tačiau reikėjo
Išdrįsti vienas kitą amžinai prarasti.