Tik lašas tylos atveria širdį,
Kai akys nemato ir ausys negirdi,
Bei saulė pro debesį „labas“ pasako,
Bet jai atsakyti jėgų neužteko...
Gal tai tik pikto likimo pokštas,
Kad girtas kūnas vėl gerti trokšta,
O ligi šiol sočiai maitintas
Greitai parkrisiu badu numarintas.
Pasilikti ar keltis? Aš net neklausiu,
Ką vietoj manęs, pasauli, gausi.
Priimsi triukšmą ar mano tylą,
Kurios atverta širdis atgyja?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-15 12:19:06
...iš širdies žodžiai...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-15 11:36:38
Gražių būtą čia minčių. Nesustokit autoriau :")
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 11:05:02
Atviras. Kelkis brolau :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-15 10:06:22
man nelabai
tik pavadinimas patiko
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 09:54:24
sklandus ir prasmingas kalbėjimas