Santrauka:
kai abejonės grįžta savimi
atsėlina iš paskos žodžiai
basi
sušlapę
atsivilkę
iš tavo praeities ir rodo
liežuvį viens kitam
sugrįžta mintys tarsi luošos karvės
nepaneša savęs
neduoda peno
ir akimis pavargusiom
į dangų mykia
kad nepasitiki tavim
ištiesia kaulėtas rankas atsiminimai
atkosintys
vaizdus
iš tavo \"būta\"
vieni kitus pažįsta
iš knarkimo
sugrįžtantys sapnai nakties gegučių
sparnais užkloja
dūstančias akis
kad neišdrįstum atsimerkt
nes tik tu vienas
sugebi juos išvaryti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-07-15 12:21:37
Labai patiko pabaigos strofa.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-07-15 11:56:39
sušlapę, basi, atsėliną žodžiai - čia man gražiausia
Ir, apskritai, viso eiliaus dermė, kompozicija neįmantri ir žavinga.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-15 11:41:08
Paplojau atsistojus,kitoniškumas užveda :")
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 10:05:26
sugrįžta mintys tarsi luošos karvės >> originalu, kaip ir visas eilius.
Niekur kitur nematyti vaizdiniai, negirdėtos personifikacijos, ir netgi pavartoti retai lyrikoje sutinkami žodžiai, frazeologizmai (rodo liežuvį viens kitam, luošos karvės, knarkimas) - viskas puiku. :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-15 10:01:23
vaizdinga
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 08:30:58
Pavadinimas leidžia juoktis - nuostabu, kad atsiminimai vieni kitus pažįsta iš knarkimo. Ai, kokia potekstė.