atsėlina iš paskos žodžiai
basi
sušlapę
atsivilkę
iš tavo praeities ir rodo
liežuvį viens kitam

sugrįžta mintys tarsi luošos karvės
nepaneša savęs
neduoda peno
ir akimis pavargusiom
į dangų mykia
kad nepasitiki tavim

ištiesia kaulėtas rankas atsiminimai
atkosintys
vaizdus
iš tavo \"būta\"
vieni kitus pažįsta
iš knarkimo

sugrįžtantys sapnai nakties gegučių
sparnais užkloja
dūstančias akis
kad neišdrįstum atsimerkt
nes tik tu vienas
sugebi juos išvaryti