O saulėkaitoj medžiai nutyla,
Nebyli jų šneka lapais svyra
Ir neverkia, negedi, netrokšta,
Tykiai klausosi vėjo jie bluosto.
Ir atodūsis gūsiu vilnija,-
Pievoj klaidžioja ašaros mylimui.
Šauk nešaukus žuvėdrų klyksmu,
Bangos rymo užklotos dangum.
Snaudulys abejonėse kuždantis -
Gal pažadins gelmėj jūra gyvastį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-15 22:36:33
Tikra Laumelė, atverianti savo stebuklu pavirtusį pasaulį.Labai jautriai, pastabiai ir įtaigiai pateiktas vaizdas.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-15 21:15:58
Būtinai pažadins, nes ji glūdi ir laukia audros.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-07-15 17:44:26
Labai norisi išgirsti tą nebylią šneką...Medžių...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-15 12:59:50
...taip arti motinos gamtos...taip arti...visa mylinčia širdimi...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-15 12:44:09
...kaitra yra kaitra...ir nieko nepadarysi...audra bus, bus judėjimas...šokis šėlsmas :)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-07-15 11:59:49
Man irgi kaip žiogui patinka turinys, o norėtųsi laumiško žaismo.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-07-15 10:19:17
o Jūs nenorėtumėte pažaisti formomis?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-15 09:45:01
jausmukas
Anonimas
Sukurta: 2010-07-15 08:10:57
:) - santūri.