Laba diena. Rytoj mano išleistuvės ir turiu užduotį pasakyti kalbą visų abiturientų vardu. Labai jaudinuosi ir noriu, kad kalba nebūtų banali ir nusibostanti, tad labai laukiu pastebėjimų, pastabų ar pasiūlymų. Ačiū

Dažniausia tokios išleistuvių kalbos yra pradedamos liūdnais žodžiais apie tai, kaip mes, abiturientai, atsisveikiname su vaikyste, paliekame savo lizdus ir esame pasiruošę skristi toli toli. Taip pat dažnai pasakojama apie tai, kaip mama palydėjo į pirmą pamoką gyvenime, sentimentaliai kalbama apie juodą lentą, baltą kreidą, dvejetus pažymių knygelėse. Tačiau mano tikslas yra kitoks – aš visų ketvirtokų vardu noriu padėkoti gimnazijos vadovams ir mokytojams už tai, kad užaugome tokioje mokykloje, kuri išmokė mus būti žmonėmis. Šiandien mes gausime atestatus, kuriuose bus daugybė skaičių, vienus džiuginantys, o kitiems neva sugriovę gyvenimą. Tačiau kad ir kaip bebūtų, ne dėl jų mes kiekvieną rytą sunkiai ritomės iš lovų ir lėkėme į mokyklą. Svarbiausia čia buvo tai, kad per ilgąsias pertraukas skaitykloje mes galėjome žaisti šachmatais arba tiesiog dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais. Aplinkos tvarkymo akcijos, kai visiems labai rūpėdavo įlipti į traktoriaus priekabą ir apmėtyti draugą lapais. Kalėdinis karnavalas, žudantis anglų mokytojos varpelio garsas, mergaitiškos intrigos iš pradžių dėl lūpų blizgio, o paskui dėl per žemo žieminių batų kulno. Taip pat berniukų kovos, prasidėjusios konkurencija dėl greitesnio dviračio, vėliau mopedo, o galiausia dėl geresnės vietos mokyklos mašinų stovėjimo aikštelėje. Taip pat ir gimnazijos pievelė, kur atšilus orui susėsdavome ir valgydavome ledus. Tai ir buvo pačios nuostabiausios akimirkos. Tiesa, išmokome mes ir trigonometrines lygtis, termocheminius kitimus, baltymo sintezę, Aleksandro Makedoniečio žygius, taip pat ir atpažinti metaforas ar metonimijas ir priktaikyti anglų kalboje neveikiamąją rūšį. Laikėme egzaminus, gavome balus, bet kas jie palyginus prieš tai, kad išeiname brandžiomis asmenybėmis, užaugusiomis turint pačius geriausius mokytojus ir draugus. Juk po daugybės metų nepasigirsi, kad už fizikos egzaminą gavai šimtą balų, niekam tai nerūpės, o va, kad baigei Šeduvos gimnaziją galėsi didžiuotis visą likusį savo gyvenimą. Ačiū Jums.