Tamsa jau medžių kontūrus išdildė, priartino prie krūmo krūmą, vaiduoklių prikabino ant šakų ir vis gilyn gilyn tankmėn vilioja, kur virkauja pelėdos, vilkolakiai takus sumaišo, ausytieji šikšnosparniai tarp uoksų sklando. Laumyčios pelkėse žlugtus velėja ir baltas drobes virš upokšnių tiesia. Viskas, ką dar galėjai įžiūrėti, netrukus tirštame rūke paskendo. Tik pro laukymės pakraštėlį mėnulis blausią šviesą žėrė. Pavargusi lakštingala užsnūdo. Dabar ir išgirstu tą palaimingą girios tylą, kurią pajusti taip nelengva.
Kapsė
2010-07-11 12:57:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-14 14:22:58
paslaptinga naktis...kas nebijo nakties miške paklaidžioti - išties slėpiningas kuždėjimas :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-07-13 16:37:13
Miela skaityti širdimi jaučiančių gamtą atsiliepimus. Ačiū visiems už gerą žodį.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-07-12 17:36:23
Čia man ir prieš tylą labai gražu buvo pasibūti...
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-07-12 16:04:03
GRAŽU:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-12 00:04:56
O lakštingala suokia iki paryčių, o čia aprašoma atėjusi naktis ir šviečia mėnulis.Dar ji turėtų suokti ir suokti. Vaizdingai aprašyta.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-07-11 15:16:02
stipriai pajuntamas, jaukus piešinys. Labai noriu Kaimynui pritart...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-11 13:26:16
Taip poetiškai, o kartu ir paprastai, liaudiškai, močiutės savo pasakas pradėdavo. Klausydavomės JŲ net išsižioję kol miegas nugalėdavo vaikiškas akis. Čia aš aišku ne į temą, tačiau man tokie prisiminimai atgijo. Labai poetiškai, labai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-11 13:19:19
...lyriškas paveikslas...jautriai ir subtiliai nutapytas...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-11 13:17:00
Vaizdingai aprašyta naktis, graži, sklandi kalba