13
o lyja lyg prieš milinonus metų
kai tvėrė Viešpats vandenų skliautus
kai bėrė grūdą gyvasties
į amžino judėjimo vilnis
ir srūva vasara
į žemę iš dangaus
ir viskas regisi
be pabaigos
14
iš nakties labirintų išėjęs
vėl į dieną žvelgiau nejučia
kas ir kaip ją man pažymėjo
gal palaima o gal vien kančia
bet ženklų neišskaitęs skubėjau
kur nusitęsė kelias iš lėto
kur striksėjo saulės zuikelis
man po sapną
naktyje regėtą
15
kai po lietaus
dangus pravėrė lopinėlį
vilties ir vasaros paguodos
ėmiau rašyt eiles
apie gyvenimą
kuris keistai atrodo
po nuopuolių paženklintu slenksčiu
ir niekam nesvarbu džiaugiuosi ar kenčiu
pasaulis rėdosi kaip jam gražiau
ir pakeleivio godos ir mintis
vienodai menkos ir bevertės
kai vakaras suklumpa
dienos išjuoktas nejučia
tęsints bus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-09 23:29:44
Antrinu spikai. Gražu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-09 22:36:36
Labai patiko pirmas stulpelis.Man toks jausmas, kad aš skaitau plevenančios aukštybėse sielos matymus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-07-09 22:20:15
...didingas skambesys...patiko...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-09 14:49:19
Pojūtis lyg žvelgiant nuo Olimpo - su plačia panorama.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-07-09 11:19:48
Man patiko, yra apie ką pamąstyti. Didelė tiesa.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-09 08:59:26
šitas geras
tačiau pirmas posmelis pats pats geriausias
pirmas labai patiko
tobula įžvalga