Jau atsibodo man beprasmiai žodžiai,
Prisilietimai be gyvybės, kaip per stiklą.
Vien piktos akys priekabiauja godžiai.
Nėra ramybės. Nebeliko nieko tikro.
Aš pavargau save apgaudinėti,
O tu manęs seniai apgauti negali.
Jausmai pabėgo, kaip vanduo per rėtį.
Tik apmaudas gerklėj kaip ašaka aštri.
Norėčiau gal tikrais jausmais tikėti,
Bet aidu atsiliepia tuštuma širdy.
Liepa
2010-07-07 18:28:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-09 19:26:54
Taip. Patys sukuriame sau tuščias iliuzijas, patys jas sugriauname, po to - patys dėl to kenčiame... Toks gyvenimas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-08 08:09:52
aijajai:)
nežinau
tas tuštumas patys ir kuriame
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2010-07-07 23:37:22
Jausmai pabėgo, kaip vanduo per rėtį.
Tik apmaudas gerklėj kaip ašaka aštri.
gražios ir skaudžios mintys
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-07 23:19:50
Ačiū :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-07 23:15:00
Giliai išgyventas, perleistas per širdį. Vaizdinga kalba.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-07-07 19:02:34
Skaudžiai ir gražiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-07 18:55:19
Labai gražu. Skaitant suvirpėjo širdis. Šaunuolė " Liepa"