Jau atsibodo man beprasmiai žodžiai,
Prisilietimai be gyvybės, kaip per stiklą.
Vien piktos akys priekabiauja godžiai.
Nėra ramybės. Nebeliko nieko tikro.

Aš pavargau save apgaudinėti,
O tu manęs seniai apgauti negali.
Jausmai pabėgo, kaip vanduo per rėtį.
Tik apmaudas gerklėj kaip ašaka aštri.

Norėčiau gal tikrais jausmais tikėti,
Bet aidu atsiliepia tuštuma širdy.