Santrauka:
Tarsi pratęsiant Ežiuką rūke...
Ežiukas pribėgo prie Meškiuko iš už nugaros ir uždengė jo akytes.
- Atspėk, kas? – sušuko Ežiukas.
- Tu! – atsakė Meškiukas.
- Atspėjai... – nusistebėjo Ežiukas.
- Žinojau, - šypsojosi Meškiukas. Kai iš tiesų ką nors žinai, nereikia spėti.
- Žinojai? – pasiteiravo Ežiukas. - Kaip?
- Na, įsivaizduok, kai tavo spygliukus kutena vėjas, tu juk žinai, kad pučia vėjas ir niekas kitas visame pasaulyje.
- Vėjas... – pritarė Ežiukas.
- Kai rudenėjant įbrendi į auštą sodo žolę ir pakvimpa obuoliais, tu juk žinai, kad netoliese rasi obuoliukų, o ne kokių kriaušių, bananų ar ananasų...
- Ežiukai nemėgsta kriaušių, bananų ar ananasų, - susiraukė Ežiukas. – Mes mylim obuolius.
- Iš kur žinai? – dabar jau klausė Meškiukas.
- Tik obuoliukai turi tokius rausvus skruostus, tik obuoliukai gali kvepėti ir vasara, ir rudeniu, tik obuoliukai yra tokie skanūs, tik obuoliukai moka taip stipriai įsikibt į mūsų plaukučius...
- Taip pat ir Ežiukai, - kikeno Meškinas.
- Negali būti! – garsiai sušuko Ežiukas.
- Tik Ežiukai turi tokias mažas letenėles, tik Ežiukų spygliukus puošia rausvažandžiai obuoliai, tik Ežiukai moka taip tyliai pribėgti prie Meškiukų savo mažom kojytėm ir, uždengę mums akytes, klausti: „Kas?“.
- Aaaa, - linkčiojo Ežiukas. Vadinasi, ir vėjas, ir obuoliukai, ir Ežiukai moka daugybę dalykų, kurių nemoka niekas kitas visame pasaulyje?
Bet Meškiukas neatsakė. Jis žinojo, kad Ežiukas supras, todėl, palikęs draugą, lėtai tipeno Saulės Slėnio link. Medžių viršūnėlėmis šuoliavo aušra, ir Meškiukas žingsniavo šypsodamasis - taip smagu jam buvo būt nustebintam Ežiuko: „kaip gera, oi kaip gera, kad kiekviena mano diena yra tokia, kaip niekas kitas visame pasaulyje“ – mąstė jis.
Mano mažytė iliustracija:
http://art.scene.lt/process.php/page.workinfo;work.144340;order.;count.3;user.11631;search.;
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2010-09-09 20:49:47
Nuostabu, kai žmonės įžvelgia daug vienintelėje akimirkoje:]
Pradžia nuostabi:]
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-08-01 14:35:53
Daug pasikartojimų. Mėginčiau ieškoti daugiau pakaitalų.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-07-10 17:07:57
Nuostabus pasiskaitymas. Toks jaukus ir šiltas... :) Man neužkliuvo tie obuoliai... Aišku, gal vaikams rašant ir reiktų tikslių niuansų, juk jie priima, kaip pateikta.
Kitu atveju - Autorės Ežiukas - tiesiog kitokių pomėgių...
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-07-08 11:06:21
Bet juk Pūkuotukas neturėjo draugo Ežiuko (: Rašiau savaip - sąmoningai nesistengiau pratęsinėti kitų pasakų, tik pasiskolinau herojus. O dėl obuolių turbūt apsigavau, reikės ištrinti, kad Ežiukas sako, jog obuoliukai skanūs. Tegul jis jais tik puošias:)))
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-08 07:56:39
paveiksliukas gražu
o štai kūrinukas
labiau Mikės Pūkuotuko tekstuką priminė
nei ežiuką rūke:)
o šiaip jau
ežiai obuolių nevalgo
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-07-07 22:09:58
puiku
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-07 20:31:24
Aš kaip didokas vaikas tai galiu pasakyt:uja,uja,kaip patiko :")
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-07-07 12:55:50
Viskas taip šviesu. Puikios mintys, puiki iliustracija.
Vartotojas (-a): Amonas
Sukurta: 2010-07-07 11:16:41
Patiko mini filosofija apie vėją ir "savų kelmų" artumą. Prieš kelias dienas sužinojau, kad tie gerieji ežiukai yra visiški plėšrūnai.. Obuoliukai iš multikų išgalvoti, o realybė kitokia..:)
Vartotojas (-a): gilė
Sukurta: 2010-07-07 11:12:46
Labai patiko. Gal kiek per dažnai "ežiukas" ir "meškiukas"... O šiaip skaitant herojai vaizduotėje iškyla labai ryškūs, o pokalbis itin gyvas.