Gimimas. Pirmas žingsnis. Pirmas žodis.
Pirma raidė ir daug šviesių dienų.
Ir mano laikas - neskuba, jis rodo
Man žemės veidą ir takus, kuriais einu.
Jis neskuba, o aš labai skubėsiu -
Pasaulis toks gražus, o aš jauna.
Ledynais plauksiu, vyšniomis žydėsiu,
Kančia virpėsiu, plyšausiu daina.
Pykau ant jo, kad jis toks nerangus.
Labai norėjau vis greičiau, greičiau,
Kol vieną dieną netikėtai sau,
Su juo jau nebespėju, pamačiau.
Prašiau palaukt manęs - jis nepaklausė,
Kvatodamas į priekį vis vilioja.
Kodėl skubėjau taip? - Savęs aš klausiu
Liūdna, kad lėkt drauge nebevalioju.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-07 22:31:18
kad nepatiko man šį kartą
toks kaip visada
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-07-07 20:59:38
Ech, tas laikas.!
Lenki, leki, nepaveji,
sustoji, o jis tolyn...
Anonimas
Sukurta: 2010-07-07 18:12:25
...nuoširdžiai, toks jaunatviškai gaivalingas. Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-07 16:56:13
Labai patiko.Gilus, prasmingas ir labai vaizdingas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-07 15:59:59
Troškimas susiderinti su nuosavu laiku išgyvenamas tik žydinčioje jaunystėje.Patikėk, kalbu iš patirties, geriau susiderinti su laiko greičiu, negu su juo varžytis.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-07-07 12:49:00
Labai mielai perskaičiau. Geras eilėraštis.