Mano laikas
Gimimas. Pirmas žingsnis. Pirmas žodis.
Pirma raidė ir daug šviesių dienų.
Ir mano laikas - neskuba, jis rodo
Man žemės veidą ir takus, kuriais einu.
Jis neskuba, o aš labai skubėsiu -
Pasaulis toks gražus, o aš jauna.
Ledynais plauksiu, vyšniomis žydėsiu,
Kančia virpėsiu, plyšausiu daina.
Pykau ant jo, kad jis toks nerangus.
Labai norėjau vis greičiau, greičiau,
Kol vieną dieną netikėtai sau,
Su juo jau nebespėju, pamačiau.
Prašiau palaukt manęs - jis nepaklausė,
Kvatodamas į priekį vis vilioja.
Kodėl skubėjau taip? - Savęs aš klausiu
Liūdna, kad lėkt drauge nebevalioju.